Dangui margant nuo žaibų padariau tai, kas senai neįrašyta į mano dienotvarkę. Užsidegiau aliejinę žvakę! Ir štai, pro langą besiveržiančius perkūnijos garsus ir lietaus drėgmę užgožė gaivus ir šiltas obuolių kvapas. Toks raminantis ir pranešantis, jog viskas bus gerai.. Ir yra. Perkūnija nustojo, tamsiai niūrūs debesys išsisklaidė. O žvakutės užgesinti ranka nekyla.. Tegul ir toliau sklinda tas malonus kvapas :)
p.s. Lievas tas mano fotoaparatas. O ir be jokios specialios funkcijos fotografavau. Dar ir fotošopo neturiu po naujų windowsų įsirašymo.. Bet ne čia esmė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą